Leonidas Gatijatulinas, NVI onkologas chemoterapeutas

Kaip vykdoma ilgalaikė onkologinių ligonių stebėsena? Koks šiame procese yra onkologo ir šeimos gydytojo vaidmuo?

Nuo 2014 metų veikia Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl onkologinių pacientų ilgalaikės stebėsenos, kurią vykdo onkologai kartu su šeimos gydytojais. Tai reiškia, kad pacientai, kuriems diagnozuota onkologinė liga, yra dispanserizuojami. Kad jie būtų įrašyti į ilgalaikės stebėsenos pacientų sąrašą, reikalingas šeimos gydytojo išrašytas siuntimas pas onkologą dėl ilgalaikės stebėsenos.

Pacientui, kuriam įtariama onkologinė liga, arba jo būklė yra pablogėjusi dėl įvairų priežasčių, kai galbūt reikia spręsti, ar nereikalingas papildomas gydymas (pavyzdžiui, švitinimas radioaktyviais spinduliais ir t.t.), onkologo konsultacijai siunčiamas įprasta siuntimo forma. Siuntimo ilgalaikei stebėsenai forma yra atskira. Tokiu būdu pacientas įtraukiamas į pacientų ilgalaikės stebėsenos sąrašą. Tokiam ligoniui atskirų siuntimų šeimos gydytojui rašyti nereikėtų. Toks siuntimas galioja metus. Jei stebėsena tęsiama – turi būti išrašomas naujas siuntimas. Tokia yra  tvarka. Skirtingų onkologinių ligų lokalizacijų stebėjimas vykdomas skirtingai. Pavyzdžiui, po storojo žarnyno vėžio operacijos  ir po taikyto chemoterapinio gydymo pacientas stebimas dvejus metus, tyrimai atliekami kas 3 mėnesiai. Trečiais – ketvirtais metais  – kas pusę metų, penktais metais – kartą per metus. Tolesni tyrimai tokiam pacientui skiriami pagal poreikį. Esant virškinamojo trakto, kitų organų onkologinėms ligoms, tyrimai dažniausiai atliekami kas trys mėnesiai, o vėliau – kas pusę metų.

Tais atvejais, kai pacientas yra siunčiamas pas onkologą ilgalaikei stebėsenai, onkologas pateikia atsakymą šeimos gydytojui. Šeimos gydytojas onkologinį ligonį prižiūri laikotarpiu tarp vizitų pas onkologą. Pacientas  nepaliekamas likimo valiai, yra stebimas, tiktai vienu atveju – jis iš onkologo sužino, ką reikia ištirti, kitu atveju – apsilanko pas šeimos gydytoją, kai gali išsiaiškinti, ar galbūt nesega kitomis, dažnai pasitaikančiomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ir t. t. Kai šeimos gydytojas žino, kad pacientas serga onkologine liga,  esant ir kitai patologijai gali stebėti jo būklę. Šeimos gydytojas turi turėti sąrašą savo pacientų, kurie serga onkologinėmis ligomis.

Mes, onkologai,  nenurodome šeimos gydytojui, kokius tyrimus turi atlikti pacientas. Įvertinęs bendrą situaciją šeimos gydytojas šį klausimą  sprendžia pats.  Jeigu liga sėkmingai valdoma, gydymo procesas vyksta sėkmingai, bet po kažkurio laiko (pavyzdžiui, o kelių mėnesių) ligonio būklė pablogėja, šeimos gydytojas sprendžia, kokius tyrimus reikėtų jam atlikti, o jeigu kyla klausimų – siunčia ligonį onkologui (reikalingas atskiras siuntimas) dėl įtariamos ligos atsinaujinimo ir pan.

Onkologo ir šeimos gydytojo bendradarbiavimas yra labai svarbus. Beje, vienas esminių dalykų – dokumentacijos pateikimas. Yra elektroninės  formos, kurios pakankamai išsamiai užpildomos. Iš sukauptos informacijos galima sužinoti, kokia onkologine liga pacientas serga, ar jam nustatytos ir gretutinės patologijos, koks gydymas/intervencijos buvo taikytas ar taikomas ir pan. Tai labai svarbu. Visa, ką šeimos gydytojas užrašo šalia pagrindinės patologijos yra labai reikalinga ir naudinga.

Kokių sunkumų kyla vykdant sergančiųjų onkologine liga ilgalaikę stebėseną?

Kokių nors sunkumų, susijusių su stebimais pacientais, pasitaiko retai. Paprastai ligoniai gana greitai tampa „pažangūs“ šiuo aspektu, daug domisi savo liga, išmoksta su ja gyventi, puikiai supranta, kada ji atsinaujina. Manyčiau, jog svarbiausia, kad šeimos gydytojai, įtardami savo pacientui onkologinę ligą,  jo nepaliktų vieno, o kuo skubiau nukreiptų į Onkologijos centrą, padėtų jam užsiregistruoti, kad šis kuo skubiau patektų pas onkologą.

Paprastai, kai liga pradedama gydyti ir tampa valdoma, kai pacientas gali analizuoti situaciją, ilgainiui, stebėjimo procese, laukiant rezultatų ima vystytis ligos atsinaujinimo baimė. Štai tuomet tokią baimę išgyvena faktiškai kiekvienas pacientas.  Galbūt daugiau psichologinių išgyvenimų patiria taip pat ir pirmą kartą apie onkologinės ligos tikimybę išgirdą asmenys. Jeigu reikia, tokiems ligoniams galima pasiūlyti pasirūpinti ir psichologine pagalba. Pastaruoju metu atliekami specialūs  mokymai, kurių metu pacientai mokomi, kaip valdyti ligą. Ypač daug dėmesio mokymams visoje Lietuvoje skiria pacientų asociacija „Kraujas“.

Kokių klausimų dažniausiai išgirstate iš savo pacientų ir ką jiems rekomenduojate?

Onkologiniai ligoniai dažniausiai mūsų paklausia, kaip jiems dabar gyventi? Išgirstame taip pat daug klausimų apie mitybą,  maisto papildų, augalinių preparatų vartojimą… Tokių klausimų jiems kyla ir pradėjus taikyti intensyvų gydymą. Bendra rekomendacija visiems onkologiniams pacientams  yra ta, kad taikant specifinį gydymą –  chemoterapiją arba skiriant kitus vaistus, nerekomenduojame vartoti kokių nors augalinių preparatų ar maisto papildų, kad neįvyktų nežinomos reakcijos (alerginės ir pan.). Kai baigiamas gydymas – visiems minėtiems papildomiems preparatams pritariame, tik preparatai turi buti oficialiai registruoti, pardavinejami vaistinese. Turime duomenų, kad onkologines ligas besigydantys pacientai paprastai vartoja dar ir kokius nors papildus, augalinius preparatus net nepasitarę su gydytojais. Deja, taip yra visame pasaulyje.

Kai gydymo duomenys rodo, kad pacientai, vartodami maisto papildus, ar kitus augalinius vaistus jaučiasi geriau, , tokiam pasirinkimui pritariame.

Paprastai onkologiniai ligoniai patys prisirenka informacijos, o paskui, detaliai su ja susipažinę, važiuoja pas žolininkus arba kreipiasi į mus su  konkrečiu klausimu: kokius preparatus jiems rekomenduotume? Jei papildas aiškios kilmės, žinoma komponentai, ne chemoterapijos metu juos vartoti galima. Pavyzdžiui, gerai žinomas Lidonium, kuris yra sukurtas žolininkų pasitelkus pagalbon Nacionalinio vėžio instituto mokslininkus ir jų patvirtintas. Gerai žinoma ir vienas sudedamųjų šio papildo komponentų – ugniažolė, jos poveikis, tad preparatas tikrai saugus. Mums tiktai belieka pakoreguoti jo vartojimo trukmę ir dozes.

Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė