Antraštės „Penki produktai galintys sukelti vėžį“ ar „Dešimt naudingiausių produktų“ vilioja žmones. Iš dalies, galbūt dėl to, kad aiškiai sudėliota, ką valgyti, o ką ne. Tokie patarimai nepakenks sveikam žmogui, tačiau tam, kuriam nustatyta onkologinė liga, eksperimentuoti su mityba labai pavojinga.

Apie tai, kokia turėtų būti žmogaus, susirgusio onkologine liga, mityba, kalbamės su gydytoja onkologe chemoterapeute Edita Juodžbaliene

Kuo specifinė onkologinių žmonių mityba?

Onkologinė liga nėra trauma, kurią patiriame staiga. Tai liga, kuri dažnai vystosi daug metų dėl netinkamos mitybos, fizinio aktyvumo stokos, streso ir daugybės kitų veiksnių. Tai daugialypė, sudėtinga, apimanti visą organizmą ligą. Supiktybėjusios ląstelės be paliovos dauginasi, plinta, formuoja naviką ir šis procesas sekina organizmą. Taip, ligos pradžioje žmogus jokių simptomų nejaučia, nors žalingi vėžinai procesai jau ardo jo organizmą: vystosi uždegimas, silpnėja imunitetas ir t.t. Taigi nustatant diagnozę organizmas jau būna pažeistas ligos, o paskyrus gydymą, jam dar tenka papildomas smūgis.

Vėžio gydymas yra sisteminis, jo metu paveikiamos visos greitai besidalijančios ląstelės. Todėl kartu su vėžinėmis gali būti pažeistos gleivinių ląstelės, kaulų čiulpai, plauko folikulai. Dėl to kenčia virškinimo sistema, oda, širdis, kepenys ir kiti organai ar sistemos. Visa tai lemia, kad onkologinių ligonių mityba turi būti speciali – juk jų virškinimo sistema itin jautri, dažnai būna pažeistos kepenys.

Ką apie mitybą turi žinoti pacientas, jei serga/sirgo vėžiu?

Gydytojai – tik gaisro gesintojai, jie skiria gydymą, o ligos priežastys glūdi giliau. Jeigu iki ligos su savo organizmu elgėmės netinkamai, nesirūpinome juo, o tik išnaudojome, liga turėtų tapti naujo gyvenimo pradžios atskaitos tašku. Dažnai neskaitome maisto produktų etikečių, valgome greitą maistą, paskubomis, rūkome, vartojame alkoholį, mažai judame ir norime būti sveiki. Liga turėtų priversti susimąstyti, ir bent jau po ligos pradėti gyventi kitaip.

Žmogus pats atsakingas už savo sveikatą, jokia stebuklinga piliulė pasveikti nepadės – nes tokios piliulės nėra. Onkologinės ligos gydymas kompleksinis. Pagrindinis medicininis vėžio gydymas reikalauja specialių žinių ir lieka gydytojų rankose. Tačiau pacientai taip pat turi domėtis, rinktis alternatyvius organizmo palaikymo ir stiprinimo būdus. Tai mankšta, grūdinimasis, sveika mityba, papildai, augaliniai preparatai. Jei dalis pacientų susirgę nekeičia gyvenimo būdo (toliau rūko, piktnaudžiauja alkoholiu), kita dalis jau nenori būti pasyvūs stebėtojai.

Jei žmogus visą gyvenimą buvo visavalgis, o susirgus kitą dieną radikaliai pakeičia mitybą, tai bus dar vienas stresas organizmui. Mano supratimu, žodis dieta reiškia mityba tam tikru laikotarpiu. Tačiau susirgus vėžiu,  nekalbama apie dietą, neužteks pusę metų maitintis ypatingai – sveikos mitybos principų rekomenduojama laikytis visą likusį gyvenimą. Turime nuolat maitintis taip, kad gautume visas mūsų organizmo funkcionavimui reikalingas medžiagas. Angliavandeniai, kaip energijos šaltinis, mums taip pat reikalingi, tačiau kokie? Esu už tai, kad nevartotume pridėtinio cukraus, rafinuotų produktų, mielių, baltų miltų, aukšto glikeminio indekso maisto. Geriau maistą virti, troškinti. Pamiršti greitą maistą, ir namie gaminti šviežią, paprastą, iš regioninių ir sezoninių vaisių ir daržovių. Svarbu ne tik ką suvalgome –  svarbiau, ką pasisaviname. Mūsų kepenys neturi būti apkrautos gausiais, sunkiai virškinamais patiekalais. Taip pat didelę reikšmę turi maisto kiekiai, reguliarumas, šviežumas, natūralumas. Kuo mažiau vartoti perdirbtą augalinį maistą, nes aukštoje temperatūroje dingsta mūsų vidaus cheminėms reakcijoms būtini vitaminai, mineralai ir fermentai.

Dažnai sergantieji vėžiu griebdamiesi šiaudo perka bet ką, vartoja tai, ką patarė kaimynė ar visagalis internetas. Kokia Jūsų nuomonė?

Susirgęs onkologine liga, žmogus neretai pasimeta, blaškosi tarp informacijos, kurią randa internete, išgirsta iš pažįstamų, kurie neva išsigydo vėžį kinų papildais, musmirės užpilais ir t.t. Iš tiesų, nemažai ligonių ateina pasisėmę žinių iš „daktaro Google“, kaimynų, giminių. Ir toji informacija dažnai būna netikra, prieštaringa ir visiškai nereikalinga tam konkrečiam pacientui. Žmonės, norėdami atsigauti po ligos, vartoja žibalą, „katės nagą“, įvairių kinų grybų ir t.t. Tačiau, užuot stiprinę organizmą, tokiomis įtartinomis priemonėmis jį siaubingai nualina, nes visi šie vadinamieji „liaudiški“ būdai dažnai būna labai toksiški. Kadangi jie nėra registruoti Lietuvoje, niekas neatsako už jų kokybę ir poveikį žmogaus organizmui. Be to, nėra jokių duomenų apie jų dozavimą, nepageidaujamus poveikius ir galiausiai – veiksmingumą. Mokslas jų netyrė, o žmonės iš lūpų į lūpas perduoda informaciją apie neva stebuklingas jų savybes. Kiekvienu atveju tai sukelia labai įvairių nepageidaujamų reakcijų, uždegimų, viduriavimų ir apsinuodijimų.

Vaistą nuo nuodo skiria dozė ir vartojimo būdas. Galvočiau, kad rinktis reikia mūsų regiono augalus, o ne atvežtinius iš tolimų kraštų, kuriems perdirbti mes galbūt net neturime fermentų. Juk augalinius preparatus reikia ne tik suvartoti, bet ir perdirbti. Neįprastos, niekad nevartotos medžiagos gali ne gydyti, o alergizuoti, tuomet gausime ne naudą, o žalą. Dabar labai daug alergiškų žmonių. Be to, augalai  gali mažinti ar stiprinti vaistų poveikį, sąveikauti tarpusavyje. Jei vartojami dideli kiekiai įvairių vaistinių medžiagų gali sutrikti vidaus organų, ypač kepenų veikla.

Kaip onkologai vertina augalu naudojima po chemoterapijos gyvenimo kokybei palaikyti ir gerai savijautai atgauti ?

Onkologai sutinka, kad po chemoterapijos tinka tam tikros alternatyvios priemonės, pvz., fitoterapija, tačiau rekomenduoja vartoti tai, kas patvirtinta, ištirta, legalu, kas parduodama Lietuvos vaistinėse ir už ką gali atsakyti tų produktų gamintojai ir pardavėjai. Nusprendę vartoti maisto papildų, tikimės iš jų naudos, t.y. kad organizmas iš tiesų gaus jam reikalingų papildomų medžiagų. Todėl, rinkdamiesi maisto papildą, turėtume atkreipti dėmesį į veikliųjų medžiagų kiekį, preparato saugumą ir veiksmingumą, svarbu juk ne tai ką suvalgome, o ką organizmas pasisavina.

Maisto papildas negali būti vartojamas kaip maisto pakaitalas, vietoje maisto. Mane, kaip gydytoją onkologę, stebina, kad žmonės, vartodami brokolių ar žaliosios arbatos tablečių, tikisi, kad tai padės sergant vėžiu. Ir už tai dar moka pinigus! Onkologiniams ligoniams reikalingi ypatingi maisto papildai – jiems neužtenka vien antioksidacinio poveikio, kurį gali suteikti žaliosios arbatos, brokolių ekstraktai ir pan.

Persirgusiems vėžiu svarbu papildomai vartoti alkaloidų – medžiagų, kurios aptinka ir sunaikina vėžines ląsteles. Todėl sergantiems vėžiu ypač naudingi augalai yra amalas, ugniažolė. Medikai vieningai sutaria: jei jau sirgote vėžiu ir buvote gydyti chemoterapija, pavienių medžiagų, pvz., polifenolių, neužtenka. Rekomenduojama kartu vartoti ir citotoksiškai ( prieš vėžį) veikiančių junginių – alkaloidų ir glikoproteinų, kurių daugiau kaip 20 yra ugniažolėje.