Apgamas – tai gėrybinis ir natūralus odos darinys, atsirandantis dėl genetikos subtilybių arba dėl saulės poveikio. Vieni jų turim vos keletą, kiti galim „pasigirti“ visa jų gausybe įvairiose kūno vietose. Dėl kiekvieno jų jaudintis tikrai nereikėtų, tačiau stebėti turimus apgamus turėtų kiekvienas žmogus. Todėl labai svarbu žinoti pagrindinius požymius, kurie signalizuoja, kad kažkas ne taip ir vertėtų sunerimti.

Odos vėžys – labiausiai paplitusi vėžio rūšis

Lietuvoje odos vėžys kasmet diagnozuojamas apie 1800 žmonių. Daugelio odos vėžio rūšių atsiradimo priežastis – žalingas saulės spindulių poveikis odai. Manoma, kad apie 9 iš 10 nemelanominių vėžių ir 6 iš 10 melanomų sukelia besaikis mėgavimasis saule. Taip pat riziką susirgti odos vėžiu didna Dirbtinis įdegis, Paveldėjimas, Pigmentinis odos tipas, Ikivėžinės odos būklės ( aktininė keratozė, atipiniai apgamai),. Didelis kūno apgamų skaičius(>50 apgamų), Nudegimai vaikystėje. 

Visi odos dariniai skirstomi į 3 pagrindines grupes:

• Gėrybinius darinius (karpos, apgamai, odos papilomos, dermatofibromos, seborėjinės keratinozės („senatvinės karpos“) ir kt.
• Ikivėžines būkles (užima tarpinę grandį tarp gėrybinių ir piktybinių odos darinių): aktininės keratozės, atipiniai apgamai;
• Odos vėžį (piktybinius odos navikus): bazalioma, plokščialąstelinė karcinoma, melanoma.

Bazalioma yra dažniausiai nustatomas piktybinis odos navikas, antroje vietoje pagal dažnumą – plokščialąstelinė karcinoma, sudaranti iki 20% visų odos vėžio atvejų. Melanoma, nors ir retesnė odos vėžio forma, tačiau agresyviausia ir, diagnozavus pavėluotai, turi blogiausią išgyvenamumo prognozę.

Kokių apgamų pokyčių nederėtų ignoruoti?

• Pradiniai odos vėžio požymiai yra labai apgaulingi. Atsiradę odos pakitimai būna neskausmingi ir žmogus dažniausiai nekreipia į juos dėmesio. Visgi palaipsniui odos pažeidimas didėja, liga plinta. Reikėtų sunerimti, jeigu apgamas pradėjo intensyviai didėti, keisti spalvą, išryškėja nelygus kraštas, pradeda kraujuoti, atsiranda naujas greitai didėjantis apgamas, paraudimas aplinkui, niežėjimas, dilgčiojimas.
• Įgyto pigmentinio apgamo pokyčių vertinimo taisyklė. Jeigu yra trys ar daugiau išvardytų požymių, reikia pasitarti su gydytoju:

Nepiktybinis apgamas:

• Simetriškas;
• Lygūs kraštai;
• Vienspalvis (pigmentas pasiskirstęs tolygiai);
• Mažesnis nei 6 mm.

Piktybinis apgamas:

•  Asimetriškas;
•  Nelygūs, „išplaukę“ kraštai;
•  Netolygiai išsidėsčiusi spalvų įvairovė (juodi, pilki atspalviai);
• Didesnis nei 6 mm.

Nusidraskiau apgamą ar išpešiau iš jo plauką  – susirgsiu odos vėžiu?

• Vienkartis apgamo pažeidimas, įdrėskimas dažniausiai būna nepavojingas. Tačiau, jeigu apgamas nuolat traumuojamas, pavyzdžiui, vyrui skutantis, reikėtų pasirodyti gydytojui. Specialistas gali pasiūlyti tokį apgamą pašalinti arba paskirti gydymą, kad apgamas sugytų, o ateityje jį stebėti.
• Iš apgamo augantys plaukai nereiškia, kad jis gali virsti piktybinių. Priešingai, tai geras ženklas, nes praneša, kad apgamas yra gerybinis. Tačiau medikai ragina nepešioti plaukelių, nes tai gali sukelti uždegimą. Tada apgamas patinsta, parausta. Jeigu žmogų itin erzina iš apgamo styrantis plaukeliai, jį galima pašalinti. Tačiau gydytojai įspėja, kad tiek plaukeliai, tiek pats apgamas gali ataugti.

Ar odos vėžys gali atsinaujinti?

• Odos vėžys gali atsinaujinti odoje netoli buvusio pirminio naviko, kartais – rando vietoje. Ji gali progresuoti toli nuo naviko esančiose kūno vietose ir organuose (dažniausiai plaučiuose, kepenyse, kauluose, smegenyse). Odos vėžys gali sugrįžti ir po daugelio metų. Todėl kad ir kokia buvo ligos stadija, itin svarbi ilgalaikė stebėsena. Pacientai pagal individualų planą turi lankytis pas gydytoją, kartu ir patys stebėti savo odą, tikrinti limfmazgius, vengti anksčiau aptartų rizikos veiksnių. Persirgusieji dažnai keičia gyvenseną, stengiasi sveikai maitintis, daugiau fiziškai judėti. Daugelis papildomai vartoja vitaminų, atsigręžia į gamtą ir į vaistinius augalus.

Kuo sergantiems  vėžiu naudinga ugniažolė?

• Pasak žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus, augalo pavadinimas – ugniažolė – kalba pats už save. Tai ugninis augalas, deginantis, kurio poveikį daugelis mūsų protėvių išbandė naikindami karpas. Tradiciškai didžioji ugniažolė vartojama esant virškinamosios sistemos pažeidimams – tulžies pūslės, latakų ir kepenų ligoms; dispepsijai ir meteorizmui. Išoriškai augalas tinka karpoms, papilomoms gydyti. „Ugniažolė yra prioritetinis augalas onkologiniams ligoniams, nes veikia citotoksiškai (prieš vėžį).  Šį priešvėžinį poveikį užtikrina ugniažolėje esantys junginiai alkaloidai ir glikoproteinai, kurie pasižymi išskirtine galimybe veikti pakitusį darinį, auglį,“– sako žolininkas. Taigi po odos vėžio gydymo patariama pavartoti ugniažolės preparatų. Pasak žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus, onkologiniams pacientams, kaip ir sveikiems, naudingiausi augalai, kurie auga mūsų gimtinėje, mūsų tėvų žemėje. Tačiau reikia nepamiršti, kad ugniažolė yra itin stipri dėl savo priešvėžinių savybių. „Dažnai savo praktikoje susiduriu su atvejais, kai žmonės prisiverda užpiliukų, raugų, nežinodami tikslių saugių ugniažolės kiekių ir taip pakenkia ne tik ligos rodikliams, bet ir kepenims. Todėl patariama rinktis standartizuotus, saugiais kiekiais dozuotus ugniažolių preparatus.