Onkologinės ligos išsiskiria tuo, kad net ir po sėkmingo gydymo išlieka didelė jų atsinaujinimo rizika. Dėl to vėžiu sergantys ir jį įveikę pacientai turi stengtis gyventi taip, kad ligai progresuoti ar sugrįžti būtų kuo mažiau galimybių.

V.Skirkevičiaus teigimu, kovojant su onkologinėmis ligomis visų pirma būtina laikytis gydytojų numatyto gydymo plano. Anot jo, šiais laikais medicina yra smarkiai pažengusi ir gydant vėžį leidžia pasiekti išties gerų rezultatų, užtikrinti ilgesnę pacientų gyvenimo trukmę ir geresnę gyvenimo kokybę, o neretai ligą ir visiškai įveikti.

„Derinant chemoterapiją, radioterapiją ir kitus gydymo metodus su liga galima efektyviai kovoti ir ją kontroliuoti. Dėl to pacientai turėtų pasitikėti šiuolaikine medicina. Visgi ji negali garantuoti, kad vėžys neatsinaujins net ir po sėkmingo chemoterapijos kurso. Tad onkologiniams ligoniams po gydymo rekomenduojama toliau stiprinti organizmo atsparumą vėžiniams procesams ne tik rūpinantis sveika mityba ir gyvensena, bet ir vartojant tam tikras patvirtintas nuo vėžio saugančias medžiagas“, – sako V.Skirkevičius. Kad išvengtume vėžio atkryčio, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje yra patvirtinta sirgusiųjų vėžiu stebėsenos ir gydymo plano 5 metų metodika, pagal kurią pacientas stebi savo tyrimus, vartoja tam tikrų priemonių ląsteliniam imunitetui palaikyti, organizmui atkurti. Ši metodika numato ir fitoterapijos priemonių vartojimą.

Galingą ginklą prieš vėžio ląsteles suteikia Lietuvos gamta

V.Skirkevičiaus teigimu, fitoterapiniu požiūriu, onkologiniams pacientams gali būti išties naudinga fitoterapija, arba kitaip – gydymas remiantis įvairiais veikliųjų medžiagų turinčiais augalais.

„Mūsų krašto gyventojams naudingiausi yra tie augalai, kurie natūraliai auga mūsų krašte. Pavyzdžiui, Lietuvoje auganti didžioji ugniažolė turi daug onkologiniams pacientams reikalingų alkaloidų ir glikoproteinų. Šios medžiagos „išgaudo“ piktybines vėžio ląsteles, neleidžia joms plisti ir ligai atsinaujinti. Dėl šių savybių ugniažolės terapiją savo praktikoje daug metu taikė  garsus fitoterapeutas J. Ruolia. Ugniažolių preparatų saugiomis dozėmis vartojimas buvo įtrauktas į būtent jo sukurta pacientų stebėsenos programa po radikalaus vėžio gydymo.

Ar galima ruošti ugniažoles patiems?

Žolininkas pabrėžia, kad ugniažolių ar kitų stiprų poveikį turinčių augalų užpilų ar arbatų negalima ruošti patiems. Ugniažolė yra stiprus augalas, ir mėgėjų pagamintais raugais, „užpiliukais“ galima stipriai pakenkti kepenims ar kitiems organams, pabloginti onkologinės ligos rodiklius.  Geriau rinktis saugių, dozuotų ugniažolių preparatų kartu su medetkomis ir gysločiais. Derinyje su medetka ir gysločiu, ugniažolių priešvėžinis poveikis geriausiai atsiskleidžia. Tuo pačiu medetka gerina kraujotaką, mažina skausmą, uždegimus, turi priešgrybelinių savybių. Gyslotis pasižymi antibakterinėmis, antimikrobinėmis,  žaizdas gydančiomis savybėmis, malšina skausmus ir atpalaiduoja spazmus. Tad po chemoterapijos, vėžio profilaktikos metu, itin naudingi saugūs ir dozuoti ugniažolių preparatai prieinami pacientams Lietuvos vaistinėse“, – sako V.Skirkevičius.