Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 3000 naujų prostatos vėžio atvejų.  Šie skaičiai neturėtų gąsdinti, jeigu liga būtų nustatoma anksti. Tam tikslui skirta prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Tačiau valstybinės ligonių kasos duomenimis, programos galimybėmis pasinaudoja ne visi: 2016 m. prevenciškai pasitikrino tik kas ketvirtas vyras. Specialistų teigimų, prieš porą metų nemokama prevencine prostatos vėžio programa pasinaudojo tik 119 tūkst. iš 440 tūkst. atitinkamos amžiaus grupės vyrų. Priminsime, kad nemokamas PSA (prostatos specifinio antigeno) testas priklauso 50-75 m. arba nuo 45 m. vyrams, jeigu jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu.

Padidėjęs PSA – ne visada vėžys?

Anksti aptikti ligą be simptomų  padeda PSA testas. „Šis testas užveda ant teisingo kelio, padedančio atskirti sveikus žmones nuo nesveikų“, – sako gydytojas urologas dr. Mindaugas Danilevičius. Šiandien PSA testas kompensuojamas kartą per 2 metus, tačiau M.Danilevičius rekomenduoja tyrimą kartoti kasmet. „Tai labai svarbu, nes galima stebėti PSA dinamiką. Noriu priminti, kad  vien padidėjęs PSA nėra prostatos vėžio žymuo. Tai tik ženklas, kad pacientą reikia tirti išsamiau. Šiandien norma laikoma, kai PSA koncentracija yra mažesnė negu 3 ng/ml“, -aiškina medikas.

PSA rezultatus žmonės dažnai klaidingai supranta, kaip vėžio ženklą. Tačiau vien padidėjęs PSA kiekis tikrai dar nėra vėžys. Liga nustatoma atlikus biopsiją, kitus tyrimus. PSA testas labai pagerino ankstyvą prostatos vėžio diagnostiką, tačiau šis žymuo – specifiškas prostatai, o ne onkologinei ligai. Tai reiškia, kad jo koncentracija gali padidėti ne tik dėl prostatos vėžio, bet ir diagnozuojant prostatos išvešėjimą, uždegimą, kitas nevėžines ligas, nedideli jo kiekiai visada yra sveiko vyro kraujyje.

„Apie 15 proc. ligonių, kuriems PSA koncentracija normali, gali būti diagnozuotas vėžys. Ir priešingai, esant didelei  PSA koncentracijai vyras gali būti sveikas ir nesirgti onkologine liga. PSA koncentracija  lemia ir prostatos tūris, ir amžius, ir kt. Todėl, kaip jau minėjau, svarbu tyrimą atlikti kasmet. Praktika rodo, kad PSA padidėjimas daugiau kaip 0,2 ng/ml per metus yra reikšmingas ir gali pranešti apie besivystančius vėžinius procesus. Tokiu atveju, net jei šis žymuo yra mažesnis negu 3 ng/ml, tačiau stebimas minėtas augimas, būtinas išsamesnis ištyrimas ir biopsija“, – teigia urologas.

Kokie kiti simptomai turėtų paskatinti vyrą išsitirti?

Nors pradinių stadijų prostatos vėžys dažniausiai niekuo nepasireiškia, dr. M.Danilevičiaus teigimu, yra tam tikrų simptomų, kurie turėtų atvesti vyrą pas urologą.  Tai:

• padažnėjęs šlapinimasis,
• staiga atsirandantis noras šlapintis nedelsiant,
• susilpnėjusi šlapimo srovė,
• būdingiausias požymis – šlapinimasis naktį,
• skausmingas šlapinimasis.

Tačiau ir  šie simptomai nėra specifiniai. Jie gali varginti sergant prostatos hiperplazija, kitomis ligomis. „Visais atvejais raginu ateiti ir išsitirti. Geriau žinoti, kad nesergi vėžiu negu gyventi nežinioje, nerimauti, kentėti ir nieko nedaryti“, – vyrus tikrintis skatina urologas.

Ligai įsisenėjus, išplitus, kai prostatos vėžys progresuoja simptomai jau kitokie:

• bendras silpnumas, nuovargis,
• apatija, nenoras užsiimti net mėgstama veikla,
• kaulų skausmas (ypač apatinės stuburo, klubų ar šonkaulių);
• prarasta šlapimo pūslės kontrolė.

Koks šiuolaikinis gydymas?

Dr. D.Danilevičiaus teigimu, šiandien Lietuvoje prieinami, atliekami ir valstybės kompensuojami visi pažangiausi prostatos vėžio gydymo būdai. Kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į naviko stadiją, tipą, piktybiškumą, vyro amžių, sveikatos būklę. Tai gali būti – operacija, spindulinis gydymas arba hormonų terapija.

„Šiandien vis dažniau prostata šalinama laparoskopiniu būdu. Žmogus ligoninėje praleidžia tik 3 dienas. Laparoskopinių operacijų rezultatai tokie pat geri kaip ir atvirų, tačiau sveikimas, gijimas, grįžimas į įprastą gyvenimą vyksta greičiau, lengviau. Tai mažiau traumuojanti operacija. Šia kryptimi šiandien vystosi pasaulinė chirurgija, o netolimoje ateityje galbūt ir Lietuvoje turėsime robotinę chirurgiją“, – aiškina medikas.

Kiti du galimi gydymo būdai – spindulinė terapija (švitinimas iš išorės, iš vidaus – brachiterapija, medikamentinis – radžio terapija) ir hormonų terapija. Po gydymo ligonis stebimas: kas 3 mėn. turi lankytis pas urologą, atlikti PSA testą, kitus tyrimus.

„Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra visi būtini vaistai prostatos vėžiui gydyti. Turime ir pažangių biologinės terapijos preparatų (abiraterono acetatas). Žodžiu galimybių padėti yra, tačiau geriausių rezultatų pasiekiama, kai liga nustatoma anksti“, – pažymi urologas. Svarbi ligos ypatybė – anksti aptikus ir tinkamai gydant net 94 proc. ligonių visiškai pasveiksta.

Pagrindinis tikslas, jei jau susirgome, kad pasveiktume, ir kad liga negrįžtų

Susirgus vėžiu, kone kiekvienas imasi vienokių ar kitokių sveikatą gerinančių, pašalinius gydymo poveikius mažinančių priemonių. Daug dėmesio ir pastangų onkologiniai ligoniai deda, kad liga nesugrįžtų.  Literatūroje galima rasti įvairių patarimų, pvz., kad amalo preparatai stimuliuoja imuninį atsaką, nemažai informacijos yra apie ryklių kremzles, taip pat apie antioksidantus, pvz., polifenolius ,taip pat literatūroje daug rašoma apie ugniažolę, kuri turi priešvėžinių savybių.